Dėl Apulijos regiono valdžios institucijų tariamai padarytų konkurencijos teisės aktų pažeidimų

Peticijos pateikėjas nurodo, kad dėl šiurkštaus konkurencijos taisyklių pažeidimo, susijusio su statybos darbų konkurso procedūra, kilo ilgalaikis teisinis ginčas su regiono valdžios institucijomis ir peticijos pateikėjas ne sykį mėgino pasiekti, kad administracinis teismas šią procedūrą pripažintų negaliojančia. Pirmiausia nustatęs, kad konkurso procedūra yra baudžiamosios teisės pažeidimas (žr. „Informacija“ 1(1)), peticijos pateikėjas Apulijos regiono valdžios institucijoms pateikė keletą skundų siekdamas, kad jų pirminis konkursas būtų atšauktas ir pakeistas procedūra, atitinkančia sąžiningas konkurencijos taisykles. Kadangi regiono valdžios institucijos nesiėmė jokių veiksmų, peticijos pateikėjas pateikė administracinį skundą Valstybės Tarybai (žr. „Informacija“ 1(2)), kuri du kartus – atitinkamai 2015 ir 2017 m. – priėmė jam palankų sprendimą. Tuo tarpu regioninės valdžios institucijos primygtinai atsisakė atšaukti netinkamą konkurso procedūrą ir paskelbti naują konkursą, motyvuodamos tuo, kad tuo metu, kai buvo priimtas pirmasis Valstybės Tarybos sprendimas, būtų buvę per brangu vėl pradėti statybos darbus nuo nulio (žr. „Informacija“ 1(3)). Nepaisant dviejų sprendimų, kuriais regioninės valdžios institucijos buvo įpareigotos nutraukti konkurso procedūrą ir imtis reikiamų taisomųjų veiksmų, ginčas trečią kartą buvo perduotas Valstybės tarybai (žr. „Informacija“ 1(4)). Tačiau trečiasis sprendimas (2018 m. birželio 5 d.) iš dalies skyrėsi nuo ankstesnių, nes Valstybės Taryba, konstatavusi, kad pastatas beveik užbaigtas, nenurodė jo nugriauti ir juo labiau paskelbti naują konkurso procedūrą (žr. „Informacija“ 1(5)). Savo galutiniame sprendime (2019 m. gegužės 28 d.) ji taip pat atmetė pasirašiusiojo teisę į žalos atlyginimą, motyvuodama tuo, kad darbai jau pasiekė negrįžtamą stadiją (žr. „Informacija“ 1(6)). Galiausiai, pagrįsdamas savo teiginį, peticijos pateikėjas nurodo ES Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės atlygintų bet kokią žalą, patirtą dėl ES teisės, šiuo atveju SESV 101 straipsnio ir Direktyvos 2004/18, nustatančios viešojo darbų pirkimo sutarčių taisykles (žr. „Informacija“ 2.1), pažeidimo, jeigu tokia žala nustatyta paskutinės instancijos teismo, t. y. Valstybės Tarybos, sprendimu. Jis pažymi, kad šiuo atveju įvykdytos visos Teisingumo Teismo nustatytos sąlygos (žr. „Informacija“ 2(2)). Todėl jis ragina ES pradėti tyrimo procedūras dėl Sutarties ir antrinės teisės aktų, susijusių su laisva konkurencija, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo.